Užvenčio Dvaro Malūnas

Užvenčio vandens malūno ir spirito varyklos pastatas – vienas iš buvusio Užvenčio dvaro sodybos teritorijoje išlikusių pastatų. Vandens malūnas su spirito varykla, vadinama bravoru, pastatytas vaizdingoje vietovėje, prie Ventos upės. Pastato išplanavimas ir architektūrinė išraiška charakteringa malūnams, pastatytiems Lietuvoje XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje. Objekto istoriniai tyrimai neatlikti. Malūno pastatymo metai „1870“ užfiksuoti pastato Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje.

Istoriniuose šaltiniuose Užvenčio valsčius minimas XIV a., dvaras – XV a. Žinoma, kad 1759 m. Užventyje veikė malūnas ant Ventos upės ir bravoras. 1859 m. rašytiniuose šaltiniuose taip pat nurodoma Užventyje buvus vandens malūną ir spirito varyklą. Maždaug apie 1912 m. Užvenčio dvarą įsigijo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius. Jis buvo vienas pažangiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos ūkininkų, domėjosi žemės ūkio naujovėmis. J. Smilgevičius modernizavo dvaro vandens malūną. Malūno vandens ratą pakeitė į turbiną, pradėjo gaminti elektros energiją.

Po 1940 m. pastatas buvo nacionalizuotas, priklausė Užvenčio tarybiniam ūkiui. Malūno įranga buvo pertvarkyta apie 1960 m. Jame malė grūdus ir gamino elektros energiją Užvenčio miesteliui. Malūnas nebeveikė nuo ~ 1970 m.. Pastate buvo įrengtos mechaninės dirbtuvės, kurios veikė iki ~1991 m. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo pastatas priklausė ŽŪB „Agroservisas“. Šiuo metu vandens malūne įsikūrę svečių namai.

Šiandien po senais malūno skliautais, kur prieš keletą amžių vandens varomas ratas suko girnas, vyksta parodos ir koncertai. Čia dažnai lankosi ir kuria Lietuvos bei užsienio menininkai

Taprtautinio akvarelininkų plenero „UŽVENTIS AQUArelle“ motto – vanduo. Nenuostabu, juk akvarelė – „hibridinis“ spalvos ir vandens reiškinys… todėl Venta yra puikus fonas ir darbo priemonė gimti akvarelei

Nuo 2009 m. pradėti rengti kūrybiniai kalvių plenerai „UŽVENTIS MetalART“, kurie remiasi reikšmingiausia etninės kultūros gyvąja tradicija – kryždirbyste