Užventis

Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia stovi Užventyje, prie kelio Varniai-Kuršėnai. Liaudies architektūros formų, turi baroko bruožų. Architektūros paminklas.
Užvenčio valdos minimos jau XV a., tačiau bažnyčia čia įsteigta gerokai vėliau. Pirmąją bažnyčią Užventyje pastatė ir įrengė XVII a. pačioje pradžioje ar net XVI a. pabaigoje LDK iždininkas ir Užvenčio žemių laikytojas Matas Vaina. Kaip atrodė pirmoji bažnyčia – nežinoma. XVII a. viduryje jau minima, kad senoji bažnyčia 1637 m. buvo perstatyta, konsekruota Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir šv. Mato titulu.

Užvenčio miestelis smarkiai nukentėjo Šiaurės karo pradžioje, 1701 m. sudegė daugelis pastatų, tarp jų ir bažnyčia. Nauja medinė bažnyčia pastatyta 1703 m. Ji jau buvo konsekruota Šv. Marijos Magdalenos titulu. Prie Užvenčio parapinės bažnyčios visą laiką veikė mokykla, nuo XVIII a. nuolat minima špitolė. XIX a. mokykloje mokėsi keliasdešimt mokinių. Tačiau po 1863 m. mokykla buvo uždaryta ir vėliau atidaryta tik valdiška rusiška mokykla.
Dabartinė Užvenčio bažnyčia liudija įvaraus laikotarpio perstatymus. Išlikęs XVIII a. pradžioje statytos bažnyčios planas, tačiau sienos ir stogo konstrukcijos pakeistos jau XIX a. Bažnyčia trinavė, nors šoninės navos gerokai gerokai mažesnės už pagrindinę. Kryžiaus planą sudaro dvi šoninės koplyčios. Dvišlaitis baroko formas primenantis stogas ir masyvus kupolo pavidalo bokštas virš presbiterijos išlikę greičiausiai po remontų XIX a. antrojoje pusėje. Paprastų formų varpinė šventoriaus kampe nedidelė, su bokšteliu, statyta XIX a. pabaigoje. Joje tebekabo du Valdajuje lieti varpi. Kaip liudija įrašai ant varpų, vienas nulietas Martyno Jačo lėšomis, kitas – Izidoriaus Cešinskio (Cieszinski).

Bažnyčios viduje gausu skirtingo laikotarpio paminklų. Didysis altorius sukurtas XIX a. antrojoje pusėje, istoristinio stiliaus, puošnus. Jame galima atpažinti neoklasicistines ir neobarokines detales. Abu šoniniai altoriai presbiterijoje kur kas kuklesni, menkiau dekoruoti ir įrengti vėliau nei didysis, jų paveikslai tapyti XIX a. pabaigoje ar XX a. pradžioje.
Abu altoriai šoninėse koplyčiose įrengti vienu metu, XIX a. trečiajame ketvirtyje. Jie savo puošyba artimi didžiajam altoriui, tiesa, dekoruoti kukliau.
Be šių altorių, bažnyčioje taip pat yra kitų vertingų meno paminklų.

  _{Informacija – Mindaugas Paknys. „Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai“}